tas rytas buvo kitkoks
nebuvo kavos puodelio
cigaretės be filtro
trumpo pasivaikščiojimo ir
ilgo sėdėjimo bandant
įžvelgti būties ir niekio
sankirtas
tą rytą jis pats
tapo sankirta
tylos ir žodžio
žodžiu netapusiu kūnu
kūnu virtusiu tyla
tyla paklydusia
vešliuose ūsuose
tą rytą pakilo tik
tris kart nusikosėjęs ir
tik tam kad pastovėtų
atsirėmęs į šulinio svirtį
tik tuomet supratau
kokia sekli nušienauta pieva
ir kaip greitai bunka
į klėtį atremtas dalgis
—
jis niekada
nemokėjo plūduriuoti
tik ėjo dugnu
gludindamas akmenis
