lyjant
žiogai išlenda pro
plyšius naktinių
peteliškių
sparnuose
keista tampa gyventi
nes mirtis paskelbė
neliečiamybę atėjusiems
iš anapus
girgždant tarp
dantų simboliams
norisi rašyti
dantiraščiu ant
kiekvienos smiltelės
byrančios laiko
labirintuose
vis tiek lis
kol išbluks
vienatvės
—
lyjant žiogai
žino
