laiko krioklys krenta
tiesiai į mamuto
laikančio pasaulį
straublį
kailis pasidengia šerkšnu
o iškritusios iltys virsta
moterimi ir vyru
jiems negana plokščio pasaulio
iš šermukšnio susikala kryžių
plyšta kosmoso vyzdys
užverdamas trečią akį
sielos vedliui
—
iki alfos ir už omegos
nieko neįžvelgiam
dviem akimis pasaulis
įrėmintas
laiko krioklys krenta > kokio laiko?:)
Labai gera vieta apie iltis.
Darbas, kaip ir būdinga taviškiam, išlaiko temą, tačiau yra fragmentiškas. Manau galėtum pamėginti surinkti išsibarsčiusius karoliukus ir suverti ant gijos:)