(skiriu mano K.)
pamenu kai susitikom
perkodavai mano kvėpavimą
o tada tyliai tyliai sėdėjai
sukdama plaukus ant piršto
ir laukei kol pagaliau
išdrįsiu pažvelgti iš kitos mėnulio pusės
išmoksiu atskirti tavo širdies dūžius
išnyks niūrus abejingumas iš mano pulso
—-
ir vis sukai plaukus ant piršto
lyg Ariadnė siūlą
kol vieną dieną
perkodavai mano
gyvenimą
