(skiriu mano K.)
voratinkliais nusagstytos tvoros
primena apie artėjantį
kitokį laiką
lėtėsime
tamsiais rytais žvelgdami
pro langus
lyg
driežai saulėje
šildysimės prisiminimuose
kartais
prisiminimai susilies su dabartimi
užpildydami visas kasdienybės
spragas ir
ims atrodyti
kad jau žinome
būties paslaptį
nors
trumpam
per voratinklio giją
bet
tada
pasineriame kartu
į rudeniškai raibuliuojantį ežerą
ir
nebesvarbu
žinom ar ne
svarbu kad esam
kartu ir prisiminimai
