Juokiuosi
įkvėpęs bekvapės gėlės
samanomis apžėlęs
po galva kerpę pasiklojęs
užmiegu
ryte rūku pabudęs
saulei tylėsiu
Bet
baigiasi girinių laikai
ir vandeniai su undinėmis
žvynus nuo savęs gramdo
visi dviem kojom
vaikščioti mokinasi
Užveriu langą
– Jei dviem kojom vaikštai, –
burba kampe voras, –
tai jau žmogus?
Aidu juokiuosi
