šerkšnu pro stiklo
kapiliarus išlašėjau
sustaugiau kamine
lyg prieš medžioklę
vilkas ir nugirgždėjau
takeliu pro vartelius
tolyn nuo šilumos
į paieškas savęs
iš nykumų būties
į nušvitimus kad
venų tinkluose
pagaučiau aklą lemtį
kad iš plikų delnų
paburčiau angelams
pažvanginčiau dalgiu
prie rojaus vartų
staiga sustingsta plunksna
dievas nusišypso:
– Gal pavaišintum arbata
su medumi? —-
trys sieksniai iki
amžinybės slenksčio
garuoja arbata
sustingusiam laike
rodyklės sukasi
bet dievas nesuspėja
jam valanda
o mums gyvenimai
prabėga
!