rudenėjant
trūkinėja delnų linijos
voratinklių gijos nusidriekia
per begalybes
vis garsiau ir trankiau
stuksena traukiniai
aišku visi į pietus
nuo rudens slėptis
tačiau iliuzijos niekur nedingsta
bumbt
geltonas šiugždantis lapas
į paširdžius——
——–kritimo melodijai skambant
kitomis akimis į pasaulį pažvelgi
Gerai, kad jauti, kur esminis eilėraščio krūvis ir nukeli jį į pabaigą 🙂 Patiko šis labai.