šiugždesys šnaresys šnabždesys
vis gilyn ir klampyn
į bedugnę
kur žvakių šviesoj
gyvais šešėliai virtę
skelbia šventę mirusiems
sukalbėk tris rožinius
triskart nusispjauk per kairį petį
nusiskink tris lelijas
ir atgal per upę į aną krantą
kur vietoj varinių
peiliu į paširdžius atsiskaitęs
iš plaučių orą su švilpesiu išleidęs
lyg kamštis į gyvenimą iššausi
bet paklausyk ar girdi?..
vėl
šiugždesys šnaresys šnabždesys
protą sudrumsčia
ir šešėliu virtęs net knygos
užversti nepajėgi
vis gilyn ir klampyn
