užmiršau viską
per tylos žemę
prakeikta upė tekėjo
jos krante iš
sudužusių vitražų
naują gyvenimą
nulipdžiau
tik tada pastebėjau
kad žemė nesisuka
o po kojomis begalybė
spalvotų lapų
Amžiną Rudenį
skelbia
kad išgyvenčiau
užmigdžiau saulę
dar vienas košmaras
baigėsi
—
trupa ervinis laikas
į nepabaigtumą
