kvėpuoju lietumi
lyg žuvis išmesta ant kranto
viena akimi gręžiu dangų
kita įsirausiu smėlin
vis ieškodamas kelio atgal
kur prieš tūkstančius tūkstančių metų
iškrapštęs iš ikro žuviažmogį liepei būti
—
tykiai skyla krantas per pusę
į neištarto žodžio harmoniją
metas pabusti anapus
beribio mirgančio
taško
pirmas gan gerai nusako būseną.
viena akimi gręžiu dangų
kita įsirausiu smėlin > lyg noras visa aprėpti (tik tą „gręžiu“ gal keisčiau).
Plačiai ir daug aprėpiantis.