nesvarbu metu kauliukus
ar nukeliu kortų kaladę
vis gilyn ir gilyn
į išblyškusių šešėlių
glėbį grimstu
sugirgžda grindys
veidu prisipaudžiu prie lango
kad tik nė viena dvasia
nepatektų vidun
įsitempia laikrodžio mechanizmas
ir staiga: dong dong dong
mirtis suaižėja kampe
sušvilpu angelui sargui
– Ei, nebesislėpk!
– Jos nebėra, bent jau šiandien.
susemiam kampe
pažirusias duženas
ir vėl
kažkas ridena kauliukus
kažkas kortų kaldę nukelia
