– žinai
tą dieną kai tvėriau pasaulį
snigo taip pat elegantiškai
kaip šįryt
—
užplikau arbatos
kiniškai žalios su jazminais
ir prikemšu pypkę vyšnių tabako
– papasakok dar apie sniegą
dievas šypsosi
– aš jo nesukūriau
pats mane susirado anapus laiko
ir tyliai kuždėjo
— galėčiau būti —
dar ilgai sėdėjom apsnigtoj dabarty
be noro išeiti
—
snaigė kirtusi žvakės liepsną
nustemba
tą
dieną
sutvėrė pasaulį
