senas žmogus
jaunais pirštais
prie užmiegančio
namo kampo
groja
tik tiems, kas dar
moka klausytis į tylą
apie gyvenimu kvepiančią pievą
apie jūroj atgimusią viltį
apie rudens nerimą
virstantį žiemos lediniu laukimu
apie meilę suardančią protus
taip padarančią žmones laimingais
groja tyliai
senas žmogus
jaunais pirštais
groja flamenko
