Kievieną rytą skaičiuoji
rasose paskendusias sėmenis,
dieną džiovini liūdesio
mimikas saulėje.
Naktimis dėlioji pilnatis
ant šachmatų lentos,
kiekvieną partiją
versdamas pralaimėjimu.
—–
Vėl stebiu,
kaip laikas žudo save
gyvenime nepritapdamas.
– Šachas … – tyliai
laikrodis tiksi.
– …ir matas. – į duobę byranti
žemė užbaigia.
