šypsotis mėnulžuvė
išmoko tik vakar
iš karto po to kai
perplaukė pelenų jūrą
prisilietė prie geizeriais
alsuojančios žemės
ir išklausė trolio
simfonijos apie
simboliais kvepiančius
tiltus
—
o šįryt taip beprotiškai
nulijo tiesiai į saulę
rūkui uždengus
Gyvybės medžio
šešėlį mėnulžuvė
suvirpėjo
– net giliausia gelmė turi savo paviršių
—
vis dar šypsosi
