minaretų viršūnės persmeigė
kylančią saulę ir laikas sustojo
suspaustas dabarties gniaužtuose
pulsuoja jūra gelme
įrėždama olose tekstus apie
judėjimo prasmę
visatos persislenka
nusitrina
gimsta
vėl
palaipsniui
bet
po
vieną
trim sekundėm piečiau
trupa mūsų tikėjimai
pro užmerktus vokus
susiliejam su slenkančiu
smėliu iki kito
atoslūgio
—
minaretų viršūnės
tik iliuzija
besileidžiančiai saulei žuvėdrai akmenim upės dugne
laikas teka tolyn
nesuTramdomas
