pa girios

p

Prisidengiau nuogumą veidrodžiu.
Tuo metu pasaulis iš duobės kėlėsi,
kurioje šimtas butelių suskimbčiojo.

– Skrydžiui pasiruošęs! –
į ausį pilotas suriko.
Mes pakilome į mirties kilpą,
ir taip šimtą kartų.

Staiga per gatvę
liguistas noras gyventi perbėgo…
Pagirios – painiais labirintais kvepia.

Apie autorių

barabas

Pridėti komentarą

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti