Nuo gyvenimo scenos
Dievas prabilo:
– Pradžioje buvo Žodis…
Tik auditorijoj tuščia –
Žodžiai, tapę aktoriais,
Išsivaikščiojo po scenas
Savo tekstų kartoti.
Dievas nesutriko:
– Vienatvės neišmatuosi
Įkvėpimais, – kalbėjo
miegančioms sienoms.
– Vienatvė matuojama
Tuščiomis kėdėmis prie
Paskutinės vakarienės stalo.
Suprantu, kad tai “kiekienam savo”, bet gal žiaurokai…
Gal gyvenime kas bloga buvo nutikę?
kodėl iš karto blogai?