(skiriu A.)
lyg vedlys rodau kelią
siauru taku kuris
po kelių gilių įkvėpimų
išsilieja į ištisą pasaulį
jame
gali statyti pilis
nepavaldžias fizikos dėsniams
lankstyti origamius iš laiko
pasikeisti vietomis su savo šešėliu
ar klausyti
pamišusio valkataujančio
dievo improvizacijų
lūpine armonikėle
ir dar šis tas
čia įmanoma
grįžtam kaskart vis kitu keliu
kaskart vis kita spalva įsiliedami
į Harmoniją
—
nutylėtas iki aklumo mėnulis
sulaiko kvapą ir
įšoka į saulę
