(skiriu mano K.)
mano moters plaukai kvepia arbūzais
kartais
rasos kupini prisiminimai
išdidžiai prilimpa prie lūpų
žadėdami nuvesti į dar neištirtas erdves
kartais
dar neišlindus iš pusiaumiegio
atslenka debesys kupini
mėtų medaus ir citrinų
o kartais
mano moteris pasislepia kasdienybėje
už garų voratinklio ir mezginio
klausantis depešų muzikos
bet mes dar mokame būti TIK dviese
ir tada mano moters plaukai pakvimpa arbūzais
