(skiriu A.)
kai sodinom pirmąjį medį
Marse Adomas niūniavo
kai kasėme pirmąjį šulinį
taip pat
kai nuėmėm pirmąjį derlių
o vėliau laužėme šviežią duoną
gerdami arbatą tylėjo
tik ryte lyg sau sušnibždėjo
– bet kokios dulkės užgulusios sielą
padaro ją tik dar labiau matomą
tą rytą prasidėjo smėlio audra
užpusčiusi visus mūsų pėdsakus
—
paklydom
sielų nuošliaužose
