įsiklausyk
girdi dangus išvažinėtas
Grįžulo Ratų aižėja
kur Gyvybės Medis
šaknimis į begalybę
viršūne į žemę skverbiasi
girdi tankmė
nežinomybe alsuoja
kur vienakis voras
dėlioja kruopščiai grambuolius
pro kiaurą skliautą krentančius
o štai ten
malūnas ant kalno
supleišėjusiais sparnais
net juodžiausiam vėjui siaučiant
girnų nebepasuka
lieka tik violetiniai delnai
įspausti aslos viduryje
uosis krosnyje spragsintis
ir žiauberė duonos ant stalo
įsiklausyk
čia mano pirma
paskutinė stotis
amžinybėn
skeveldra įstrigusi
