prie šulinio sugirgžda svirtis įmerkiame kojas į ūką ar miglą į rasą ar sąmone slystantį sapną prie šulinio sugirgžda svirtis kaistančiais skruostais laikydami rankoj teptuką vis klausom kaip groja cikados o orui įkaitus nuspalvinam muziką prie šulinio sugirgžda svirtis nurimusios vėlės išeina prakalbinti kvietį ir rugį ir žemę gruoblėtą už dylančio slenksčio – – – prie...
pliumpt
į vandenį laumžirgis
nuo kranto pasuko į kitą pusę permatoma valtis
kartais nemiega tik dugną slegiantys akmenys
bet jau
nebeilgai
nebeilgai
nebeilgu
– – –
tik vieną vienintelį kartą aš paklausiau
— Į kurią pusę tolsta sielos kai spalvos praryja lapus?
ir
pliumt
į vandenį paskui laumžirgį
paskui valtį
kurios negali pamatyti
nematyt negali
Ežiukas ir Meškiukas – tikrieji filosofai – jie moka stebėti, stabtelti ir stebėtis
sukasi girnos
prieš byrančią aušrą
traukinių labirintuose
nebetelpa mintys
pro rakto skylutę
smiltys nuo jūros į krantą
nebegrįžta pavasariai
\/ – vėl tylos prašo benamis – \/
tik vaizdas sustingęs tampa tiese į begalybę
kai praplaukia mėnulžuvė dangus pasidengia violetine šiaurės pašvaiste tylos ritmu ima suktis eskimai kartu su siautulingom snaigėm įrėminta begalybė išslysta iš nuotraukos ir pasislepia po žvynu nuogas angelas juodomis pirštinėmis blaškosi po mėnulio jūras ieškodamas įėjimo į penktą dimensiją vienaragiai banguoja visata nuo pradžios iki neišbaigto buvimo labirintuose tik drugys suglaudžia...
Komentaras