Kai parašyti žodžiai
susilieja į vientisą
rašalo dėmę pasilieku
prie išplėšytų lapų
matuodamas liūdesį
gurkšniais
Kai išeinu už savo
parašytų eilučių
pasivaikščioti po
pavasario nepaliestas
pievas ar žiemos
išpustytus takus
būnu
Kai iškyla lig dangaus
smėlio klaikrodis
tobulas akimirkas
versdamas nebūties
valandomis
ištirpstu
vėl gyvenimą kurpdamas
