(skiriu mano K.)
vidudienio šešėliai
įtempia bures
plyštant erdvei
stabteliu
trys sieksniai iki
tavos begalybės
dėlioju akmenukus
pakrantėje
tai mūsų ženklas
Šekspyrui
—
pusto
kriauklių prieangiuose
pakabiname po jonvabalį
Čia iš naujo atgimstame
