(skiriu A.)
pameni Adomai
kaip sėdėjom
po apsnigtom eglėm
stebėdami iš dangaus
krentančius angelus
pameni
tą spengiančią tylą
kai merdintys sparnai
apgaubė žemę
tuomet laikas sustojo
ir mes galėjom įšaldyti save
bet kuriame jo taške
pamenu
tavo klausimą
išraižytą ant tekančio ledo
– kaip jie be sparnų ras kelia pas dievą
—
po trijų dienų
sutikau raudantį dievą
saujomis barstantį jonvabalius
