tą dieną prie upelio
beprotiškai snigo
ir kvepėjo jazminais
ir rūkas niekaip negalėjo
atsiplėšti nuo nurimusios žemės
ir ant akmens prie lapės olos sėdėjo
-bundantis-
nepažino nirvanos skonio
nesilankstė kryžiams
netikėjo ženklais
neieškojo kelio atgal
bet mokėjo džiaugtis
ir vis šoko šoko šoko
su dulkėmis
—
tą dieną taip beprotiškai snigo
sielos pasidengė šerkšnu
buvo matyti kaip joms ankšta
——–kūnuose
