įtampa atsispindi ne veide
pirštų galiukuose viskas
ką palieti įsielektrina iki
beprasmio trapumo
sunkus Vienatvės kelias
per Mirties slėnį
kur saulės zuikučiais
apsimetusios šmėklos
gyvenimą Žaidžia vėl
—
vėl
Neįmanomybė
keičia kryptį
įspaudo pulsas
į
Kai norisi kažko tokio… na
tokios neapibrėžtos būsenos, būtina ateiti pas tave.