prigludau prie grindinio
šiluma rudenine alsuojančio
jau vėlu
dar vienas
lapas apklojo
nežinion nueinančią
dieną
ne tyla
tik neištartas žodis
neTikrumui kelio nerodo
laiptas per lapą
l
Kolekcionierius
K
kai kulka aplenkia baimę
gyventi svetimą gyvenimą
įrėminu save pakilimo take į nebūtį
prisiminimams nubrėžiu punktyrus
dabarčiai skyriu brūkšnį
ateičiai dedu tašką
kolekcionuoju
šviną stiklainyje
tik taip nugaliu baimę
gyventi savo gyvenimą
Ar girdėjote kada vaiko tariamą myliu? Jo myliu platesnis nei suaugusio.
Kokiu jutimu fiksuojame laiką?
mėnulžuvė ir smėlio laikrodžiai
m
pirmą kartą sutikau mėnulžuvę laiko kryžkėlėj kai paklydau tarp begalės DABAR momentų išmokė visus juos aprėpti vienu kartu be jokios baimės išslydom į vieną iš praeities koridorių pažiūrėti kaip gimsta pasaulis ir žemėn nugula grūdas kaip vaiko delnuos sudega saulė ir nurausta vyšnios pamenu vis klausiau – kodėl smėlio laikrodis netiksi mėnulžuvė vis atsakydavo – smėlis nebyra...
Komentaras