kai pradeda girgždėti
sąnariai sutepu juos
batų tepalu
pasikinkau saulės vėją
ir keliauju iš žvaigždės
į žvaigždę su lengvais
atsidūsėjimais vakarais
sutinku Mažąjį Princą
piešiantį smauglį
mes kalbamės apie
paryčiais prabundantį
norą miegoti
apie pavasarį
gimstančią būtinybę
numirti
kartu laistome
jo Rožę ledo sultimis
ir kas kart išsiskirdami
pažadame niekada
daugiau nesusitikti
tačiau ir vėl
– Atleiskite, kuris kelias į bedugnę?
