vis gyveni ir gyveni
vis klausai ne tau skambančių
varpų gaudesio ir niekada
neini išlydėti
vis dėlioji akmenį ant akmens
raižai žodžius smėlyje
ir žvelgi jūros pusėn
ne ji ten
jos dar niekas
nesukūrė
net tu
pašvaistėmis apsiklojęs
veltui svajones pardavei
dabar gyveni vis gyveni
– Visa kas tikra – seniai išnyko, –
tyliai akis užmerki.
