tėkmėj išsisklaidę šešėliai
transformuojasi iš
alfos į omegą ir
iš omego į alfą vis
labiau priartėdami prie
mažiausio natūrinio skaičiaus
tėkmės nuošalę saugo
amžinai nemiegantys pasidalinę
į du susipynę rankomis
į klaidų labirintą
leisdami tėkmei dauginti save
anapus begalybės
dar yra poliai
išaugę iš savęs pačių tėkmėje
trukdantys jai tekėti
statišku šešėlių ignoravimu
bet
tą akimirką
kai nuskendo laivas
su Nojum
būtis
išnyko
—
mes tik žuvų susapnuoti sapnai
mes tėkmė tėkmėje
be pradžios
