pabėgimas

beribėje kriauklės gelmėje
liūdi sraigė nemačiusi
žvaigždėmis nusėto dangaus
jos pasaulyje valdo
aklas dievas besilenkiantis
nebūties būtinybei

dažniausiai sraigė kalbasi
pati su savim
apie vėjo malūnus
paskendusius kopose
apie veidrodžiuose
paklydusias sielas
tobulą jūros mirgėjimą
ir kitokį visatų judėjimą

kartais ją aplanko
po besikertančias begalybes
keliaujantis piligrimas
vis primindamas

– neįsileisk
dievo į
metaforą
išnyks

—

laiko monada suplyšta