pažįstu angelą ciklopo akimi
keliaujantį tik veidrodiniais paviršiais
mokantį keisti savo pavidalus
kai susitinkam
žydint sakuroms
vis klausiu jo
apie laiką be dievo
apie dvylika angelų
stojusių į kovą su chaosu
ir apie pusiausvyroj
užgimusį vėją
angelas šypsosi
kvėpuodamas
žvaigždžių dulkėmis
o atsisveikindamas sušnabžda
– kai sutvėrėme dievą
atėmė mums po vieną akį
kad matytume jį tobulai
—
byrant žiedlapiams
gimsta kalnai
anka žvaigždės
angelas ciklopo akim
katinu virsta
