apylankos iš kitos tikimybių pusės

a

išrėk žodžius perkeičiančius
pasaulio tvarką o tada
atgulk pilkapin stebėti

kaip jūros į upes suteka
medžiai į sėklas sutirpsta
kaip kalnai dulkėm atgimsta
ir tik žuvys pelekais į krantą
įsitvėrusios uodegomis dangų laiko

kad Atlantas obuolį nuskynęs
guosdamas save sumurmėtų

– o vis tik ji sukasi

žvelgiu kaip grįžimas į pradžią
perskyras tarp būties ir niekio naikina
vadinasi vėl sužydės begonijos
anapusybėn slystantiems

Apie autorių

barabas

5 komentarai

  • geras pavadinimas, o dar geriau, kad visada iš tokios anapusybės galėsi sugrįžti į šiapusybę:)

  • Tavo pavadinimai daugiažodžiai:)
    išrėk žodžius perkeičiančius > o kodėl juos reikia išrėkti? Žmonės rėkia būdami tokios būsenoj, apie kokias dainuoja Savatage. Ribinėj. Kai jau viskas su visam. Hm.
    Antras stulpelis man geriausias. Įdomiausias.
    Ir begonijų į nieką nekeisčiau, į chrizantemas taip pat. Tos chrizantemos poezijoje vos ne pop:)

Temos

Paskutinė tema

Komentaras

Archyvas

Prisijungti