pabėgau iš sapno
kur mergiškai maivosi veidrodžiai
ir lunatikai degančiomis akimis
laukia pernykščio stebuklo
pabėgau iš gyvenimo
kur miegantys vampyrai seka
nesibaigiančias pasakas apie
trupantį laiko voratinklį
pabėgau iš savo kalėjimo
iš savęs praplėsdamas
pažinimo ribas
beveik iki begalybės
– bet kas iš to? – per petį
dievas paploja
– juk vis tiek
manimi netiki
