vis sapnuoju ją
brendančią per smėlį
visų Žalčių pramotę
ašarų nemačiusiomis akimis
žvelgiančią į saulę
apie poeziją
a
vis sapnuoju ją
brendančią per smėlį
visų Žalčių pramotę
ašarų nemačiusiomis akimis
žvelgiančią į saulę
Kažkur interneto platybėse užmačiau klausimą – kas yra siela?
tos gyslotos sienos
mena miesto gimimą
tik nedėkingi žmonės
gyvena užmarštim
kur pažvelgsi
takai takeliai
lyg delnų linijos
buria ateitį
Benamių šunų sutinku mažiau, nei benamių žmonių.
Šiaip pamąstymui.
mieste kuriame lyja lyg pirmą kartą gyvenime lyg paskutinį kartą nelyja