kelias baigėsi
prie atvirų durų vis
supasi lopšys
apie poeziją
a
***
*
***
*
įsiklausyk ką
nežinomybė kalba
kryžiuojant žuvis
***
*
basom kojom per
sielos inkliūzą slysta
nustebęs vaikas
***
*
kvepia kaštonai
neparašytais laiškais
tobulai mirčiai
mėnulžuvė ir smėlio laikrodžiai
m
pirmą kartą sutikau mėnulžuvę laiko kryžkėlėj kai paklydau tarp begalės DABAR momentų išmokė visus juos aprėpti vienu kartu be jokios baimės išslydom į vieną iš praeities koridorių pažiūrėti kaip gimsta pasaulis ir žemėn nugula grūdas kaip vaiko delnuos sudega saulė ir nurausta vyšnios pamenu vis klausiau – kodėl smėlio laikrodis netiksi mėnulžuvė vis atsakydavo – smėlis nebyra...