Temabūsenos

gera
kai kūnas kvepia ežeru
akių rainelėse įsispaudžia kalnai

net
ten kur dangus
įsilieja į jūrą

kiek į kalną beliptum
vis tiek
per toli dangus
ir per arti žemė
bet
esant čia gali

gliaudo riešutus Dzeusas
nukaręs kojas per pasaulio kraštą

užgulė krūtinę ruduo
vaiskiomis pievomis