Temabūsenos

vis sapnuoju ją
brendančią per smėlį
visų Žalčių pramotę
ašarų nemačiusiomis akimis
žvelgiančią į saulę

tos gyslotos sienos
mena miesto gimimą
tik nedėkingi žmonės
gyvena užmarštim
kur pažvelgsi
takai takeliai
lyg delnų linijos
buria ateitį

mieste kuriame lyja lyg pirmą kartą gyvenime lyg paskutinį kartą nelyja

balerinos pirštuose rūksta cigaretė
per tankius dūmus
ji panaši į medūzą

mirtis mėgsta žalią spalvą
juoda beviltiškai pasenusi